Y. Bossart Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos. Filosofiniai mintiniai žaidimai

Y. Bossart Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos. Filosofiniai mintiniai žaidimai

Jeigu kas nors kada nors man būtų pasakęs, kad aš turėdama va toookio va ilgio eilę norimų perskaityti knygų, pasigriebsiu skaityt filosofinius pamąstymus, tikrai būčiau nesupratus pokšto. Juk filosofija visad atrodė mano smegenims neperkandamas riešutėlis. Juk filosofija buvo tas vienintelis dalykas, kurio egzamino studijų metu neišlaikiau. Nu tiesiog kažkoks kosmosas, ne kitaip.

Tą knygą tiesiog pasiėmiau pavartyt turbūt dėl to, kad suintrigavo pavadinimas. O tada pasiskolinau ir prarijau greičiau negu šokolado plytelę. Visiškai kitas kontekstas negu gyvenu kiekvieną dieną, toks vaizdas, kad smegenys buvo priverstos suktis į priešingą pusę.

Knygoje pateikiamos filosofinės mįslės, proto žaidimai ir analogijos, susijusios su svarbiausiomis filosofijos temomis. Nagrinėjami laimės, erdvės, laiko klausimai, moralės teorijos. Keletas labiausiai man patikusių ištraukų.

Pascalio lažybos

Tarkime, kad negalima įrodyti nei kad Dievas yra, nei kad jo nėra. Visgi keliate sau klausimą: ar turėčiau tikėti Dievą, ar ne? Atsakymas: taip, turėtumėte! Juk tarkime, kad tikite Dievą, tada jūsų anapusybėje laukia amžina laimė, jeigu Dievas iš tikrųjų egzistuoja. O jeigu pasirodytų, kad klydote, tada galbūt šiame gyvenime turėjote šiek tiek mažiau malonumo, bet jokios didelės žalos. O jeigu netikite, nors tada šiame gyvenime patiriate šiek tiek daugiau smagumo, bet per amžių amžius šuntate pragare, jeigu Dievas yra. Taigi, jeigu mąstote racionaliai, tada turėtumėte Dievą tikėti. Pradėkit!

Šuo prie grandinės

Įsivaizduokite, kad esate šuo prie grandinės ir ramiai sau gulite įsaulyje. Staiga pajuntate, kad jus kažkas tempia. Tada dar pastebite, kad esate pririštas prie automobilio, kuris tuo metu pajuda ir pradeda važiuoti. Pabandote išsivaduoti iš grandinės. Nesėkmingai. Ką tik dar jaukiai gulėjote saulutėje, o dabar esate priverstas atsikelti ir bėgti paskui automobilį. Jeigu priešinsitės ir tebegulėsite, automobilis jus temps ir nusibrozdinsite. Taip pat, jeigu bėgsite nenoromis ir dėl to nervinsitės, kenksite sau: būsite piktas ir nelaimingas. Tada jums šauna geniali mintis: staiga nusprendžiate pabėgioti. Juk šviečia saulė, o, kaip žinia, judėti sveika. Ir iš tiesų: grįžęs jaučiatės puikiai, o kūnas maloniai nuvargęs. Sveikinu - esate protingas šunelis. Gudriai apmovėte likimą!

Aš

Nusisekusio gyvenimo pradžioje visada kyla klausimas “Kas aš esu?”. Bet kelias į savęs pažinimą yra ilgas, sunkus ir raizgus. Nuokrypiai vilioja - šiomis dienomis labiau negu bet kada. Dauguma iš mūsų gyvename nuolat išsiblaškę, nešami pasroviui ir pasiduodami aplinkos įtakai. Darome tūkstančius dalykų vienu metu ir nė vieno gerai. Vaikomės dalykų, kurių verte dar niekad nebandėme suabejoti. O kai kurie iš mūsų netgi patys save išnaudojame - dėl tikslų, kurių pagrindų niekada nebandėme įvertinti. Turėtume tokią situaciją pakeisti. Tačiau kaip? Kaip suprasiu kas aš esu ir ko noriu?

“Turi nueiti į save!” - teigia vieni. “Ten jau buvau: irgi nieko nevyksta”, - atsako kiti. Abeji tik pusiau teisūs. Nepažinsime savęs sėdėdami namuose ant sofos ir bandydami į save įsiklausyti. Turime išeiti iš namų, paeksperimentuoti su savimi ir išbandyti save nepažįstamose situacijose. Privalome jautriai ir atidžiai stebėti, kaip į tas situacijas reaguojame. Tik taip išsiaiškinsime kas mums patinka, o kas ne.

Barzdaskutys

Viename kaime gyvena barzdaskutys, kuris skuta tik tuos kaimo gyventojus, kurie nesiskuta patys. Taigi jis skuta kiekvieną, kas nesiskuta pats, ir nė vieno, kuris skutasi pats. Tačiau kaip jis atsikratys savo barzdos? Ar nusiskus pats, ar jį turės nuskusti kas nors kitas? Tarkime, barzdaskutys skutasi pats. Tada seka išvada, kad jis pats nesiskuta, nes jis skuta tik tuos, kurie nesiskuta patys. O jeigu jis nesiskuta pats, tada jis turi skustis pats, nes jis juk skuta visus, kurie nesiskuta patys. Nesvarbu, kaip bepasielgtų, jis aklavietėje.

Nutylėjimo prasmė

Įsivaizduokite, kad važiuojate automobiliu ir pastebite, kad beveik baigėsi benzinas. Kadangi nesiorientuojate vietovėje, klausiate vietinio praeivio, kur rasti degalinę. Šis sako: “Čia pat, priešakyje, už kampo yra degalinė.” Nuvažiuojate ir matote apleistą degalinę, kuri jau seniausiai neveikia. Ar praeivis jus apgavo? Bet juk jūs klausėte, kur yra degalinė? O čia ji ir yra. Tik jau ilgai neveikianti. Tai ar jūs padarėte klaidą? Ar jums reikėjo klausti ne tik kur yra degalinė, o kur yra veikianti ir atidaryta degalinė?

Kiekvieną reiškinį paaiškinti visada galima keleriopai. O jeigu visgi apsisprendžiame dėl vieno paaiškinimo, mums gali nutikti, kad ateities kartos juoksis iš mūsų. Kadaise buvo tikima, kad žemė esanti skritulys, egzistuojančios raganos, juodaodžiai esą nevisaverčiai, o technologinė pažanga suteikianti mums laimės. O dabar dar tebegalvojame, kad gyvūnai esantys menkaverčiai, robotai negalį turėti jausmų, o mes negalėsią gyventi amžinai. Bus matyt.

Sakyčiau, kad rekomenduoju visiems, kuriems ne svetima filosofija, bet pati savęs prie tokių nepriskirčiau..😏 Todėl rekomenduoju visiems tiems, kurie norėtų pasukti smegenis į kitą pusę, pamastyti kitaip, galbūt tiems, kurie nebijo iš(si)kelti nepatogius klausimus ir dar labiau nebijo surasti į juos atsakymus.