Paskutiniu metu kažkaip vis pasitaiko paskaityti apie "supermamas". Ne, ne apie tas, kur mirksta supermamų forumuose, žino visus teisingus atsakymus ir augina vaikus taip, kaip reikia. Apie tas, kurios kaip koks supermenas (teisingiau būtų sakyti - supervumenė) daug visko veikia, visas savo veiklas suderina, visada puikiai atrodo ir dar spėja žurnalistams apie tai išsamiai papasakoti. Nes nu kitaip tai niekas nežinotų, kokia nuostabi ir viską spėjanti mama ji yra.Aš tikrai suprantu, kad yra moterų, kurioms vaikų auginimas nėra pats maloniausias užsiėmimas, kad jos save geriau realizuoja siekdamos karjeros, vadovaudamos nuosavam verslui ar užsiimdamos kokia nors kūrybine veikla. Ir tai nėra nei gerai nei blogai, tiesiog taip yra ir viskas. Būtų žiauriai neįdomus pasaulis, jeigu visi žmonės būtų vienodi. Ir gal tikrai geriau tegul mama namie būna pusę dienos ar tik vakare, bet laiminga (nes pasiekė kažkokių aukštumų darbe), negu visas 37 valandas per parą, bet užsigraužus, kad "tik sėdi namie" ir daugiau nieko gyvenime neveikia. Tačiau nereikia sakyti, kad tokia mama visas savo veiklas suderina ir viską spėja, jeigu tik turi noro. Kai pasigilini, tai realybė yra visai kitokia, nes tokia moteris kaip ir visos kitos turi tik tas pačias dvi rankas ir tikrai ne daugiau valandų paroje visiems darbams atlikti. Ir pasirodo, kad tuos visus darbus dirba kokie 3-4 žmonės: namus tvarko namų tvarkytoja, sodą prižiūri sodininkas, vaikus augina auklė, maistą gamina virėja, šunis vedžioja prižiūrėtojas ir taip toliau ir panašiai. O mama dirba, tobulėja, sportuoja, turi laiko draugams, grožio procedūroms, atsipalaidavimui.
Ir dar tokios mamos išdidžiai teigia, kad jos rodo pavyzdį savo vaikams, kaip gyvenime reikia daug dirbti norint kažką pasiekti. Nereikia nei kitiems teisintis nei save apgaudinėti. Vaiką iki 2-3 metų palikdama su aukle mama jokio pavyzdžio jam nerodo. Taip, jokio. Nes mamos tiesiog nėra šalia, ir tokio amžiaus vaikas tikrai nėra pajėgus suprasti, kad štai išėjusi mama kažko siekia, save realizuoja, atsiskleidžia ar kažkaip save įprasmina. Jis tiesiog žino, kad mamos nėra, ir viskas. O pavyzdį jis ima ne iš mamos ir gyvenimą mokosi suprasti taip, kaip jam tą paaiškina, parodo ir perteikia ne mama, o kasdien šalia esantis žmogus.
Ir dar mano nuomone nelabai teisinga, kad tokios moterys aukštinamos kaip padariusios kokį žygdarbį, keliamos ant pjedestalo ir rodomos kaip pavyzdys "paprastoms" mamoms. Taip sudaromas klaidingas įspūdis ir kai kurias mamas gali versti jaustis nepilnavertėmis, kad štai jos tai sugeba, jos suspėja, o aš vos apsisuku ir kartais neturiu laiko net pagalvoti apie kokią nors papildomą veiklą be rūpinimosi vaikais. Taigi, vadinkime daiktus tikraisiais vardais - jos yra karjeros siekiančios moterys, o kaip jų vaikai auga ir kaip jaučiasi, tikrai negalime sužinoti iš viešai piešiamo idiliško paveikslo.
Nu va pabumbėjau😃
Linkiu nesilygiuoti į paveikslėlius žurnalų viršeliuose, o kurti savo tikrą gyvenimą ir juo džiaugtis 😉
Komentarai
Rašyti komentarą